1. Išlaikymo teisiniuose santykiuose kreditorius visada yra vaikas nuo gimimo momento. Tol, kol jis yra nepilnametis, jam procese atstovauja jo atstovai pagal įstatymą ar kiti įstatyme nurodyti asmenys.
2. Pilnametystės sulaukęs vaikas įgyja visišką procesinį veiksnumą ir byloje dėl išlaikymo savo teises įgyvendina pats.
3. Skolininkas vaikui visada yra vienas iš vaiko tėvų. Tais atvejais, kai prievolę išlaikyti vaiką už skolininką vykdo valstybė ar kitas tėvas (motina), jie dėl įvykdytos prievolės (jos dalies) įgyja regresinį reikalavimą į skolininką.
4. Tėvai yra skatinami susitarti dėl išlaikymo vaikui dydžio, formos ir mokėjimo tvarkos. Tokį jų susitarimą tvirtina teismas, patikrinęs, ar jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir nepažeidžia vaiko interesų. Vaiko interesas – gauti jo poreikius atitinkantį išlaikymą, todėl, pavyzdžiui, išlaikymo priteisimas nuvertėjusiu, areštuotu ir pan. turtu gali pažeisti jo interesus. Taip pat tėvai negali atsisakyti išlaikymo prievolės vykdymo, ją įskaityti ir pan., tačiau galimas abipusis tėvų susitarimas nereikalauti išlaikymo, jei vaikas praleidžia vienodai laiko su kiekvienu iš tėvų ir vaiko teisė gauti išlaikymą nepažeidžiama.
5. Teismo sprendimu išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, t. y. nuo tada, kai tėvas (motina) neišlaikė vaiko. Jei abu tėvai gyveno su vaiku, išlaikymo neteikimo faktą turi įrodyti išlaikymo reiklaujantis tėvas (motina), tačiau jei tėvai gyvena atskirai, tai skyrium gyvenantis tėvas (motina) turi įrodyti, kad jis vaiką išlaikė.
6. Išlaikymo vaikui dydis priklauso nuo vaiko poreikių, abiejų tėvų turtinės padėties, tėvų išlaikomų vaikų skaičiaus ir kt. Vaiko poreikiai turi būti individualizuoti. Orientaciniu dydžiu nustatant išlaikymą galima laikyti minimalų mėnesinį atlyginimą, atskaičius mokesčius, kurio įrodinėti pateikdamas išlaidų čekius ir pan. išlaikymo vaikui reikalaujantis tėvas (motina) neprivalo.
7. Nors abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, tačiau tai nereiškia, kad abiejų tėvų teikiamo išlaikymo vaikui apimtis turi būti vienoda. Vaiko poreikių tenkinimo ribos priklauso nuo tėvų turtinės padėties.
8. Prioritetinė išlaikymo vaikui forma išlieka periodinės mėnesinės išmokos, tačiau tais atvejais, kai kyla grėsmė vaikui negauti išlaikymo ar išlaikymo priteisimas kita forma labiau atitiks jo interesus, teismas gali priteisti išlaikymą turtu ar vienkartine pinigų suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymo priteisimas turtu negali būti pateisinamas tik tinkamu vaiko teisės į būstą įgyvendinimu. Tam yra įtvirtintos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, uzufrukto nustatymas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) turtui.
9. Išlaikymas yra prievolė į ateitį, tuo tarpu išlaikymo įsiskolinimas yra retroaktyvaus pobūdžio ir priteisiamas vaikui tuo atveju, kai tėvas (motina) neteikė vaikui išlaikymo. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis).
Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
10. Tais atvejais, kai, nesilaikant teismo sprendimu patvirtintų vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam teikimo sąlygų, dėl pasikeitusių aplinkybių vaikas kurį laiką gyvena su kitu iš tėvų ir šis tiesiogiai teikia išlaikymą, tai nesudaro pagrindo teisme reikalauti atitinkamai (pagal faktiškai teiktą išlaikymą) retrospektyviai pakeisti tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo sąlygas. Išlaikymą teikęs tėvas gali prašyti teismo nustatyti juridinį faktą, kad išlaikymo prievolę pagal teismo sprendimą jis yra įvykdęs, o ne atitinkamai pakeisti sutarties sąlygas.
Tačiau jeigu vaiko išlaikymo skola iš faktiškai išlaikymą teikusio tėvo jau yra išieškota priverstinai vykdant teismo sprendimą, išreikalauti be pagrindo išieškotą išlaikymo sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą galima tik iš kito iš tėvų (uzufruktoriaus), o ne iš paties vaiko, ir tik tada, jeigu gavėjas veikė nesąžiningai.
11. Teismo sprendime dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nenustatytas išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) piniginių sumų teikimas tiesiogiai vaikui ar tokio tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, nesuteikia pagrindo teismo sprendimą vykdančiam antstoliui sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą. Toks sumažinimas viršija antstoliui suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), todėl vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
12. Vaiko kaip išlaikymo prievolės kreditoriaus teisėms ginti taikytini bendrieji kreditorių interesų gynimo būdai: actio Pauliana, netiesioginis ieškinys. Sprendžiant dėl to, ar ginčijamas sandoris pažeidžia vaiko teises, būtina atsižvelgti į išlaikymo prievolės tęstinį pobūdį ir įvertinti ne tik ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusią padėtį (išlaikymo skolos faktą, dydį), bet ir aplinkybių, rodančių išlaikymo prievolės vykdymą per visą laikotarpį, visetą, taip pat tai, kaip ginčijamo sandorio sudarymas paveiks skolininko mokumą ateityje.
13. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, taip pat ir tais atvejais, kai susikerta vaiko, kaip kreditoriaus, ir kitų vaiko tėvo (tėvų) kreditorių interesai, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tačiau teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar nebus pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei kreditorių teisių proporcingumo principas, ar vaiko teisės negali būti apgintos tokiu būdu, kuris būtų suderinamas su kitų kreditorių interesais ar kuo mažiau varžytų jų teises.
14. Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė, ji gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius, išskyrus tuos atvejus, kai išlaikymas buvo priteistas teismo įsakymu, – pastarojo pobūdžio bylose teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą.
15. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka reikalavimą pareiškusiam asmeniui. Reikalavimas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį gali būti grindžiamas abiem šiais pagrindais.
16. Pagrindas pakeisti išlaikymo formą yra tada, kai esamos formos išlaikymas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tinkamai neužtikrina vaiko teisės į išlaikymą. Pagrindu periodines įmokas pakeisti į išlaikymą turtu kasacinėje jurisprudencijoje visų pirma pripažįstamas išlaikymo, priteisto periodinėmis išmokomis, prievolės nevykdymas ir išlaikymo skolos susidarymas.
17. Teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o ne nuo ieškinio pareiškimo dienos. Tačiau tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
18. Nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi. Pirma, pilnametis vaikas turi visišką veiksnumą, todėl į teismą dėl paramos teikimo turi teisę kreiptis tik jis pats. Antra, lyginant su išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo kriterijais – vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, pilnamečio vaiko išlaikymui yra nustatyti papildomi kriterijai, t. y. amžiaus riba, iki kada gali būti priteistas išlaikymas; paramos pilnamečiam vaikui būtinumas, kuris apima vaiko pažangaus mokymosi ir jo turtinės padėties (įskaitant galimybes ją pagerinti) vertinimą, ir tėvų galimybės. Pagal bendrąjį principą parama pilnamečiam vaikui priteisiama nuo tos dienos, kai atsirado teisė jos reikalauti, tačiau teisės į paramą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa, todėl ieškinio pareiškime dėl paramos priteisimo turi būti nurodoma data, nuo kurios prašoma ją priteisti.
