Bendro turto balanso sudarymo ir bendrų prievolių vykdymo tvarkos nustatymas

Sutuoktinių bendro turto balanso sudarymo ir bendrų solidariųjų prievolių vykdymo tvarkos nustatymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019

pigios skyrybos

baigta.lt

Kasaciniame skunde keliamas CK 3.118 straipsnio nuostatų taikymo klausimas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teisiniams santykiams, kai sutuoktiniai turi neįvykdytą bendrą (solidariąją) prievolę kreditoriui (bankui), kurios terminas nėra suėjęs, sutuoktiniams prašant nustatyti skirtingą šios prievolės vykdymo tvarką.

Teismui nutraukiant santuoką vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).

CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kai iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama prievolių (skolų) suma, tokiu būdu sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis 2 dalis). Tuo atveju, kai, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai yra konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117, 3.123 straipsniai). 

Taigi balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija yra svarbi, kai sutuoktiniai nesutaria dėl konkretaus turto priskyrimo bendrajai jungtinei ar asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei. Pažymėtina, kad kiekvienas iš sutuoktinių gali įstatymo nustatyta tvarka ginčyti minėtą įstatyme įtvirtintą prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019, 21 punktas).

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė bendrą sutuoktinių dalytiną turtą, į kurį įėjo nekilnojamasis turtas – sodyba (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, malkinė, kiemo rūsys, kiemo statiniai, žemės sklypai), transporto priemonė, priekaba, traktorius su priekaba, kilnojamieji daiktai, investicinio gyvybės draudimo lėšos, ūkininko ūkis. Taip pat bylą nagrinėję teismai nustatė, kad, sutuoktiniams įsigyjant nekilnojamąjį turtą, kiekvienas iš jų įnešė savo asmeninių lėšų, ir jų dalis jiems turėtų būti kompensuota (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Ginčo dėl to nėra.

Teismai taip pat konstatavo, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo metu turi finansinį įsipareigojimą bankui, šio įsipareigojimo įvykdymo terminas nėra suėjęs ir lieka šalių solidarioji prievolė (skola bankui bendrosios nuosavybės pabaigoje pagal abiejų šalių sudarytą (kredito gavėjai abu sutuoktiniai) 2011 m. rugsėjo 21 d. kreditavimo sutartį Nr. buvo 27 000 Eur). Prievolės įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto, sodybos, hipoteka.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas prašė teismą dalijant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios lemtų tokią būtinybę, ir padalijo turtą lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai iš turto aktyvo – bendro sutuoktinių turto, t. y. nekilnojamojo turto, sodybos, vertės – 62 200 Eur atėmė esamą nesumokėtą bendros solidariosios prievolės (skolos) sumą – 27 000 Eur ir likusią sumą padalijo perpus, kiekvienam sutuoktiniui priteisdami po 17 600 Eur iš šio turto.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad visas bendras sutuoktinių turtas, taip pat ir nekilnojamasis turtas, dalytinas sutuoktiniams lygiomis dalimis ir natūra priteistinas atsakovui, kartu įpareigojant jį kompensuoti ieškovei jos bendro turto dalį pinigais.

Sutuoktinių finansinis įsipareigojimas bankui liko solidarioji šalių prievolė, tačiau teismai skirtingai sprendė dėl šios prievolės vykdymo tvarkos tarp pačių sutuoktinių. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir nustatė atsiskaitymo su kreditoriumi pagal kredito sutartį tvarką, pagal kurią, nutraukus šalių santuoką, visas įmokas bankui mokės atsakovas A. B. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir tenkino atsakovo prašymą, nustatydamas, kad, nutraukus santuoką, įmokas pagal bendrą solidariąją prievolę moka abu sutuoktiniai lygiomis dalimis. 

Kasaciniame skunde ieškovė, apeliacinės instancijos teismui pakeitus solidariosios prievolės vykdymo tvarką, ginčija jai išmokėtos kompensacijos už atsakovui tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį dydį, nurodydama, kad, apeliacinės instancijos teismui pakeitus solidariosios prievolės vykdymo tvarką ir įpareigojus bendraskolius ją vykdyti lygiomis dalimis, jai atiteko mažesnė bendro turto dalis, nes, įvykdžius prievolę, naudą – panaikinus atsakovui priteisto nekilnojamojo turto hipoteką – gaus tik atsakovas. 

Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktą ir šiose nutartyse nurodytą kasacinio teismo praktiką). Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (CK 6.8 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis).

Taigi sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). 

Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 59 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, santuokos nutraukimo byloje sudarydamas bendro turto balansą, į jį įtraukia turto aktyvą, pasyvą ir atitinkamai šį turtą paskirsto (CK 3.118 straipsnis). Jei sutuoktinių prievolė lieka solidarioji, už jos įvykdymą kreditoriui atsakingi abu bendraskoliai, nepriklausomai nuo nustatytos vidinės prievolės vykdymo tvarkos. Solidariosios prievolės vykdymo tvarka atspindi kiekvieno iš bendraskolių šios prievolės dalis, kurios yra svarbios ne bendraskolių santykiams su kreditoriumi vykdant prievolę, bet bendraskolių tarpusavio atsiskaitymams, ypač tuo atveju, kai reiškiamas atgręžtinis reikalavimas (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). 

Kadangi solidariosios prievolės teisinio santykio šalys yra sutuoktiniai ir kreditorius, šios prievolės vykdymo tvarka gali būti nustatyta šio teisinio santykių šalių bendru sutarimu arba sutuoktiniams susitariant dėl jų indėlio į bendrąją solidariąją prievolę – į bendros solidariosios prievolės vykdymą. Nors toks susitarimas ir neriboja kreditoriaus teisės reikalauti visiško bendros prievolės įvykdymo iš bet kurio bendraskolio, jis yra skatintinas, nes aiškiau apibrėžia kiekvieno iš bendraskolių tarpusavio atsakomybę.

Parašykite komentarą

Close Menu